Kaip įveikti ūminį bronchitą
Ūminis bronchitas – tai staiga prasidedantis bronchų gleivinės uždegimas. Jis dažniausiai pasireiškia kosuliu ir negausiu skrepliavimu. Sergant bronchitu kvėpavimo takai yra sudirginami, paburksta. Kvėpavimo takus dengiančios gleivinės ląstelės pradeda intensyviau gaminti sekretą. Kosulys pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis iškosėja gleivių ar pūlingų skreplių.
Kosėjimas yra organizmo apsauginis mechanizmas, kurio pagalba organizmas bando atsikratyti kvėpavimo takuose susikaupusio sekreto. Ūminį bronchitą dažnai lydi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos būdingi simptomai: bendras silpnumas, prakaitavimas, gerklės perštėjimas ir skausmas, sloga, krūtinės spaudimo pojūtis, dusulys, švokštimas, nedidelis karščiavimas (iki 38-39°С), sąnarių ir raumenų skausmai. Pagrindinės ūminio bronchito priežastys yra bendrasis peršalimas, gripas, rečiau - aplinkos teršalai (cigarečių ir kt. dūmai, dulkės ir pan.). Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusinė infekcija (apie 90% atvejų), gerokai rečiau – bakterijos ir kvėpavimo takus dirginančios medžiagos. Simptomai neretai prasideda praėjus 3-4 dienoms po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir trunka 2-3 savaites. Tačiau negydant galimos rimtos komplikacijos (lėtinis bronchitas, plaučių uždegimas ir kt.).
Susirgus ūminiu bronchitu, rekomenduojama:
- kuo daugiau ilsėtis, išsimiegoti šiltai apsiklojus lovoje (taip organizmas energiją naudos kovai prieš ligos sukėlėjus);
- patalpas reguliariai vėdinti ir drėkinti sausą patalpų orą (papildomai įlašinus eterinio aliejaus)
- vartoti šiltus skysčius ( tinka erškėtuogių, šermukšnių, šaltalankio ir kt. imunitetą stiprinančios arbatos);
- naudoti garstyčių trauklapius. Juos rekomenduojama lipinti krūtinės srityje, ant kojų pėdų.
- valgyti visavertį maistą, pasirūpinkite, kad su maistu gautumėte imuniteto stiprinimui reikalingų vitaminų (vitamino A, C ir E, cinko, seleno ir kt.). Vartokite imuninę sistemą stiprinančius produktus: bičių duonelę ir kitus bičių produktus, česnakus, gvazdikėlius, imbierą, krienus, medų.
- kelis kartus per dieną įtrinkite krūtinę, delnus ir pėdas šildomaisiais tepalais su eteriniais aliejais (eukaliptų, citrinų, kamparo, levandų, mėtų, mirtų, pušų, saldžiųjų apelsinų ir kt.);
- pajutus pirmus slogos požymius, kas valandą nosį skalaukite šiltu ir pasūdytu vandeniu;
- Gerkite medetkų, ramunėlių žiedų, šalavijo lapų ir kitas arbatas, kurios pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu poveikiu;
- Vartokite aviečių uogų, liepų žiedų, šeivamedžio žiedynų bei vaisių ir kitas prakaitavimą skatinančias arbatas;
Norint nesusirgti rekomenduojama:
- stiprinti organizmo imuninę sistemą, daugiau būti gryname ore, grūdintis;
- neperšalti (kojos visada turi būti šiltos!);
- kvėpuoti tik per nosį (vengti kvėpuoti per burną, nes tai sukelia burnos sausumą);
- reguliariai plauti nosį virintu vandeniu arba 1% valgomosios druskos tirpalu (dar geriau – jonizuotu rūgštiniu vandeniu);
- valgyti visavertį maistą, gerti daug šiltų skysčių (ne mažiau kaip 6-8 stiklines vandens per parą).
- nuolat vėdinti, drėkinti patalpų orą, palaikant optimalią kambario temperatūrą (apie 18°С) ir drėgmę (30—50%);
- šalto sezono metu- tinkamai rengtis (nepamiršti šaliko, kepurės, vilnonių kojinių);
- nerūkyti, vengti prirūkytų patalpų, vengti tiesioginio sąlyčio su aplinkos teršalais;
- vengti visų imunitetą silpninančių faktorių;
- vengti oro kondicionierių ir skersvėjo.
Pajutus pirmuosius ligos simptomus svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris jums paskirs tinkamą gydymą.
